- išterioti
- ×išterióti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; L, M 1. N, Š, Lnk, Kl, Ar, Slm nusiaubti, išniokoti: Šernai bulbas išteriójo, bjaurybės Skp. Tokias pušis pjaus, buvo ištẽriota Yl. Rusnę pačią išteriojo ir jos garsią žinyčią išvertė S.Dauk. Viskas nuo vainos išteriota BsMtI156(Brt). Visas koplyteles išteriójo Kl. Tus (ąžuolus) visus mūsų žmonys išteriojo ir pardavė žydams M.Valanč. | refl. tr.: Numus jo išteriojos S.Dauk. 2. PK141 išžudyti, išnaikinti: Kiek tie giriniai žmonių išteriójo! Grdž. Matyt, šeškas išteriójo mūsų viščiukus Krs. Lapinas taip žąsis išteriojo, kaip nė vokiečiai per Martyno dieną neišterioja Vaižg. Nebeveikdamas visų puolančių išterioti, pametė kalaviją ir šoko į ugnį M.Valanč. Ir, susiedus suvadinęs, aprodė darbus jos, kad ji tiek užmušėjų galėjo viena išterioti DS130(Šmk). Ant galo jau juos iki gali išteriot norėjo ir paskandinęs buvo visą svietą vandeniu MP147. Karalius… išteriojo (išmušė) anus BtMt22,7. Ei, tu vilkeli, tu teriokėli…, tu išteriójai mano vaikelius JD401. 3. JI613, M, Vkš, Šts sunaudoti, išleisti, išeikvoti: Maišą cukraus tikrai išteriósma uogom Slm. Paskutinius centus išteriójo Vj. ║ išvalgyti: Pirma išteriójot du puodu ir alkani Lp. 4. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Išsiteriójo visi žmonės po vienasėdžius Trgn. \ terioti; apsiterioti; išterioti; nuterioti; paterioti; perterioti; praterioti; priterioti; suterioti; užterioti
Dictionary of the Lithuanian Language.